Pastatų bei medžių laipiojimasNa visgi, o ką Lietuvoje daugiau daryti?Kalnų nėra, uolų taip pat. Ale tik kalvos ir kalvelės. "Kalnai kalnuoti pakalnės nuplikę..." - A. Baranauskas ("Anykščių šilelis"). Na o tie kalneliai ir kalvelės medžiais apaugę. O treniruotis reikia, ne tik dėl varžybų, bet ir tam, kad nuvažiavęs į kalnus ar uolas, nežiūrėtum į jas iš tolo. Todėl ir statomos įvairios dirbtinės sienelės salėse, namuose ar dar kur nors. Toks laipiojimo būdas angliškai vadinamas indoor climbing - uždarų patalpų laipiojimas. Dabar vis daugiau ir daugiau tokių statinių atsiranda. Šiuo metu jos yra VGTU Turistų klubo patalpose, VU sporto salėje (VUŽK), VRM stadione (Kalnų sporto centras), Mokslų akademijos sporto salėje-požemyje (plytinė siena) na ir dar kelios. Va nuotraukoje matote nedidelėje patalpoje padarytą laipiojimo sienelę. Čia tiesiog į betononę sieną įsukti tokie vadinami kybiai - tai nedideli akmenėliai už kurių galima kibtis.
Tačiau neįmanoma gerai išmokti laipioti, jei treniruotis tik ant tokios sienikės. Tikrose uolose yra labai dažnas elementas - tai trintis. O ant dirbtinių kybių to niekaip nepajusti. Tiesiog, turi geras rankenas ir karstaisi. O uolose nėra kybių, ten dažniausiai būna mikroreljefas - nedideli nelygumai, iškilimai. Na, bet visgi, sienelė vysto didelę pirštų jėgą ir tokią vadinamą sprogstamąją jėgą, kas yra labai naudinga bei būdinga boulderingui (labai trumpos trasos, vos keli perėmimai, tačiau reikalaujantys nepaprastos fizinės jėgos, na, be abejonės, ir lygsvaros suvokimo). Apie boulderingą plačiau galite paskaityti čia. Beje, svarbu priminti tokį faktą, kad sienelės gali būti ir ne sienelės, o net ir lubos. Esu savo namuose pasidaręs lubas. Dabar nuo pat savo lovos galiu į vonią - praustis, tualetą - kai gamta šaukia, ar virtuvę - jovalo pavalgyt, lipti lubomis. Bet lubos, tai visiškai kitas dalykas, žvelgiant iš techninės pusės. Čia, bene svarbiausia, kad būtų stiprūs pilvo raumenys (pilvo preso). Na apie lubas vėliau..., kai išmoksim sienom laipiot, tada ir pakalbėsim apie jas, o dabar toliau važiuojam... Dirbtinių sienelių daug nepristatysi, manau, pagrindinė to priežastis - tai pinigai (jų čia irgi nemažai reikia). O be to, po kiek laiko atsibosta vis tame pačiame nedideliame plote suktis. Ir dar labiau, tai yra nesveika! Ale, kaip koks žvėris zoologijos sode - pimyn, atgal ir vėl pirmyn. Net ir progresas tampa regresu (matematiškai išsireiškus pradedame diverguoti). Todėl aplinką reikia keisti. Pagaliau, juk trūksta aukščio, adrenalino, baimės. O ant žemų sienelių to nepajusi. Baimė yra labai svarbus faktorius uolų laipiojime, alpinizme. Dėl jos net kyla maršrutų sudėtingomo klasifikacija. O vienas iš būdų pakeisti aplinką - tai "vartoti" angliškai taip vadinamą buildering'ą. Išvertus building, tai pastatas, galima nesunkiai nuspėti, kas tai yra. Ogi paprasčiausias pastatų laipiojimas. Lietuvoje yra daug plytinių namų, o tarp plytų būna nedideli, o kartais ir labai dideli, tarpai.
Net ir kalnų techniką, alpinizmą treniruotis labai patogu ant įvairių aukštų konstrukcijų, medžių (pavyzdžiui nuotraukoje lipam į Valakupių tiltą). Na, čia reikia tik geros fantazijos. Tačiau, reikia nepamiršti apie saugumą, todėl, jei nežinote, kaip tai daryti, geriau nedarykite, nes galite tapti invalidu visam laikui, taip ir nepajutę kalnų dvasios. Pastatai, konstrukcijos, medžiai padeda pajusti aukštį, tuomet pradedi suvokti, kam reikalinga sauga, savisauga ir panašiai (žodžiu, kam reikalingos virvės).
Visus savo sugebėjimus galima nukreipti kilniais tikslais. Labai dažnai alpinistai atlieka aukštuminius darbus. Čia vienu metu nušauni du kiškius - ne tik užsidirbi pinigų kelionei į kalnus, bet tai yra labai gera treniruotė. Nuotraukoje dažome Aukštadvario bažnyčią. Na, angliškai tai skambėtų taip - church painter, prepare church climbing (sutrumpintai churching).
Na ir dar truputi iš builderingo rūšių, tai pilių laipiojimas, Lietuvoje yra nemažai senų akmeninių sienų, kurios irgi, turi ypatingo žavesio. Va, ant Gedimino bokšto vakarinės sienos, galima neblogai išmokti, to labai reikalingo uolų laipiojime - trinties pojūčio. Ten yra 50 laipsnių akmeninė siena, o kibtis nėra labai dideli kybiai. Nuotraukoje ne Gedimino ir visai ne Lietuvos pilis, tai vieno nedidelio Latvijos miestelio - Bauskės, paupio pilaitė. Ten dažnai treniruojasi Latvijos alpinistai. Na, ir mes kartais ten nuvažiuojam.
|