BALTIC OPEN 2003
Taigi į Rygą įvažiavom apie 23 val. lyjant stiprokam lietui ir iškart pasukom prie sienelės. Ten radom pagrindinį varžybų guru, kuris mumi palydėjo į nakvynės vietą (pasak sargo: očien opasnyj rajon; vieta baleto salė; kaina 1 tubrikas). Skaniai atsigėrę zirgų alaus ir prisižvengę iš andriaus istorijų, kritom ant grindų.
Iš ryto tirsiai prie sienos laukė greituminės varžybėlės. Pradžioj apžiūrėjom sieną, pažiopsojom į kitus lipančius ir netrukus buvom įgrūsti į izoliatorių.
Izoliatoriuje teko ilgokai palaukti, o tai man kainavo nemažai nervų vistik pirmos greituminio lipimo varžybos. Buvo tokia keista baimė, kad galiu neužlipti iki greituminės topo. Žodžiu apšilinėjan ir besinervinant pakvietė apžiūrėti trasų.
Priekyje matote Maratą (8 pasaulyje greituminiame lipime). Mes jį praminėm terminatorium, nes jis niekad nenusiėmė akinių, niekad nesišypsojo (išskyrus kada gavo prizą) ir pastoviai rūkė. Taigi prasidėjo varžybos.
Pirmoj fotkėj lipa mūsiškiai, o antroj Maratas. Skirtumas yra. Kaip matote Maratas vos nepabėgo iš kadro, tox jis greitas. Aš pralipau abi trasas. Buvo daug emocijų, vienoj vietoj sumaišiau rankas, kitoj vietoj sustojau ir nesupratau kodėl nesilipa toliau (pasirodė, kad kojos kabo, o ne stovi ant kybių), labai patiko dideliu greičiu leistis žemyn, o galų gale užėmiau garbingą paskutinę vietą ir buvau labia patenkintas. Andriui sekėsi geriau (finalas ir 10 vieta). Štai jo serija.
Po varžybų buvo nuspręsta pasitampyt po Rygą. Susibūrė visa delegacija (Vilnius + Panevėžys). Štai kaip mes gražiai atrodėm.
Ryga buvo pilna žmonių, bu visi ėjo žiūrėti eurovizijos ir baliejint už savo numylėtinius. Mes nusprendėm prisijungti. Nusipirkom gaivinančių gėrimų, sustojom prieš didijį monitorių ir pradėjom žiūrėti bei klausyti. Ilgainiui mums pasidarė visai linksma.
Prie vienkartinių tualetų buvo nemažai žmonių, todėl nusprenžiau padaryti foto. Efektas buvo gana didelis, visi panoro papulti į kadrą. Teko atsakinėt į įvairius klausimus, aiškinti is kur aš ir ką čia veikiu, kas tas climbing ir galų gale nusifotografuoti kartu. Labai mieli tie Rygos žmogeliukai.
Pasibaigus kocertui patraukėm namo. Kelelis pasirodė ne toks ir tiesus, bet su kaupe visas jėgas parsigabenome į nakvynės vietą. Pakeliu buvome policijos išrikiuoti palei sieną, visiems buvo baisu išskyrus Andrių.
Kita diena buvo karšta, oj karšta. Sėdint izoliatoriuje ir laukiant sudėtingumo rungties nesinorėjo nieko, mat truputėli trūko sveikatos. Todėl gulėjome ant paklotėlio ir žiūrėjom kaip kiti žvėrys apšilinėja. Po valandos jau visi gulėjo ir žiūrėjo kaip guli kiti.
Pagaliau pakvietė apžiūrėti trasos. Ji man tiesą pasakius visai nepatiko. Ilgas ir nemažas neigiamas, paskui neįmanomas išlipimas per karnizą, kurį beje padarė tik Maratas Terminatorius. Kadangi nuotaika buvo ypatingai poch istinė tai ir nervai buvo kažikur išvykę, nusiroviau ten, kur ir galvojau, kad nusirausiu. Viskas baigėsi neskausmingai ir labia maloniai.
Andrius tęsė savo patekimo į finalą paskutiniu numeriu tradiciją ir labia keikėsi kai apie tai sužinojo, mat noro ir sveikatos lipti per visą dieną taip ir neatsirado. Šiaip ar taip jis susiėmė ir patvarkė šešis priešininkus taip pakildamas į 10 poziciją. Šiaip finalinė trasa turėjo bugą ir buvo padarytas super finalas į kurį pateko 6 žvėrys. Čia jau virė tikra kova. Pažiūrėt tikrai buvo į ką. Išvažiavom gana vėlai. Pakeliui užsukom į Bauskę pasigrožėti vienintelėmis pabaltijo uolomis. Širdį spaudė, kad negalima jų apjodinėti. Padūsavę ir truputį slapčiomis palaipioję, drožėm namo. Valandai strigom prie sienos ir 2 nakties buvom namie. Va taip.
Donatas |
