Apie LLSA

Lietuvos laipiojimo sporto asociacija – tai savanoriškas laipiojimo klubų susivienijimas, kuris pradėjo formuotis nuo 2000-jų metų. Šiandien LLSA sudaro 5 didžiųjų Lietuvos miestų klubai (žr. LLSA nariai).

2007 metais pradėtos rengti Lietuvos Boulderingo Taurės varžybos.
2008 metai yra oficiali asociacijos gyvavimo pradžia.
Metais vėliau LLSA jau buvo pripažinta Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos (IFSC).
O 2010-s LLSA sulaukė Kūno Kultūros ir Sporto Departamento (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinimo.
Nuo 2011 metų LLSA yra Lietuvos Sporto Federacijų Sąjungos (LSFS) narys.
Nuo 2017 metų LLSA yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narys.

Laipiojimas uolomis – sportas, kuriame lipama natūralia uola/akmeniu arba dirbtine laipiojimo siena, naudojant saugos priemones, specialią įrangą ar nenaudojant jokių įrankių.

Pavadinimas. Laipiojimo uolomis sporto pavadinimas yra tiesioginis vertimas iš angliško žodžių junginio „Rock climbing“ (tiesiog. vert. „Laipiojimas uolomis“). Pavadinimas dažnai trumpinamas, minimas tik „Laipiojimo sportas“ ar tiesiog „Laipiojimas uolomis“. Dažnai laipiojimas uolomis yra tapatinamas su alpinizmu (sporto šaka, kurioje lipama į kalnus uoliniais, ledo, sniego maršrutais), tačiau tai yra skirtingos sporto šakos. Laipiojimas uolomis yra svarbus alpinistų treniruočių elementas.

Laipiojimo rūšys. Pagal tai kaip lipama, laipiojimas uolomis yra skirstomas į kelias rūšis. Šiuo metu populiariausios yra sportinis laipiojimas (angl. k. „Sport climbing“, laipiojimas uolų maršrutais su uolose įtaisytais saugos taškais) ir bouldering‘as (angl. k. „bouldering“, trumpų maršrutų lipimas nenaudojant virvių ir saugos taškų. Saugai naudojami ant žemės pakloti čiužiniai ir/arba šalia esantis partneris saugoja rankomis, kad lipantysis kritimo atveju nusileistų ant kojų). Kitos laipiojimo uolomis rūšys yra tradicinis laipiojimas (angl. k. „Traditional or Trad climbing“, laipiojimas uolomis maršrutais be įtaisytų stacionarių saugos taškų, saugai naudojant savo turimą įrangą), solo laipiojimas (angl. k. „Free soloing“, laipiojimas uolomis nenaudojant virvių ir saugos. Panašu į bouldering‘ą, tik maršrutai ilgesni. Kritimo atveju tikėtina, kad lipantysis žus arba stipriai susižeis), solo lipimas virš vandens („Deep water soloing“, laipiojimas uolomis nenaudojant virvių ir saugos. Panašu į solo laipiojimą, tik kritimo atveju lipantysis krenta į vandenį).

Varžybos. Sportinės rungtys rengiamos trijose laipiojimo rūšyse t.y. sportiniame laipiojime, bouldering‘e ir greitajame laipiojime. Dviejų pirmųjų rungčių tikslas – pralipti sunkios kategorijos maršrutus. Sportinio laipiojimo rungtyje lipami ilgi maršrutai ~20m, sportininkas turi vieną bandymą užlipti kuo aukščiau. Bouldering‘o rungtyje yra penkios trasos. Kiekvienai trasai dalyvis turi 5 min. lipimui. Sportininkas gali daryti kiek nori bandymų, bet laimėjimo kriterijus yra kuo mažiau bandymų. Greitojo laipiojimo tikslas – reikia kuo greičiau užlipti į 15 m aukščio sieną. Visose šiose rungtyse yra trys etapai, t.y. atranka, pusfinalis ir finalas. Jei sportininkų rezultatai vienodi, rengiamas superfinalas. Varžybos visada vyksta ant dirbtinių laipiojimo sienelių, kurios pastatomos viduje arba lauke priklausomai nuo oro sąlygų ir varžybų organizatorių. Svarbiausia naudojama įranga visose rungtyse yra laipiojimo bateliai ir magnezija (milteliai nusausina prakaituojančius delnus). Yra vykdomi jaunimo ir suaugusiųjų čempionatai. Vyksta pasaulio ir Europos čempionatai. Dažniausiai kiekviena rungtis per metus turi šešis etapus skirtinguose pasaulio miestuose. Sportininkus deleguoja tos valstybės, kurios moka metinį mokestį tarptautiniai laipiojimo asociacijai. Tarp šių valstybių yra ir Lietuva.

Užsienyje. Oficialiai laipiojimo varžybos pradėtos rengti dar 40-aisiais Tarybų Sąjungoje, buvo lipama greičiui. Iki 80-ųjų dauguma renginių buvo skirti tik sovietams. 1985 m. Italijos olimpiniame miestelyje Bardonecchia (prie Torino) komanda, vadovaujama Andrea Mellano – Italijos alpinistų asociacijos (CAI) nario ir Italijos sporto žurnalisto Emanuelio Kassaros, surinko geriausius laipiotojus pirmoms oficialioms varžyboms sudėtingumo rungtyje ant Valle Stretta uolų. Tūkstančiai žiūrovų buvo nustebinti vokiečio Stefano Glovach pergale. Varžybos turėjo pasisekimą ir kitais metais (1986) kai Arco di Trento prisijungė prie Bardonecchia, vykdant kombinuotą įskaitą, kurioje nugalėtojais tapo Patrc Edlinger ir jo tautietė Katrin Destvel. Daugiau kaip 10 000 žiūrovų stebėjo finalinį lipimą; septyni televizijos kanalai ir daugybė korespondentų komentavo šias varžybas. Tais pačiais metais Liono priemiestyje Vol-an-Velen prancūzai organizavo pirmas varžybas ant dirbtinio reljefo, tuo pačiu pradėdami varžybų organizavimą uždarose patalpose. Tapo aišku, kad laipiotojai toliau vystys naujas tradicijas šiame sporte.

90-ųjų pradžioje didžiausios varžybos buvo rengiamos pagrindinėse Europos arenose, kartais Japonijoje ir JAV. Tuo metu buvo nuspręsta vykdyti tarptautines varžybas tik ant dirbtinių reljefų, kad oro sąlygos neįtakotų renginio eigos. 1991 m. Frankfurte organizuojamas Pasaulio Čempionatas, kuris ir toliau rengiamas kas du metus. 1992 m. Bazelyje, Šveicarijoje organizuojamas pirmas Jaunimo Čempionatas. Didelis dalyvių skaičius parodė šio sporto populiarumą jaunimo tarpe. Nuo tada Jaunimo Čempionatas vyksta kiekvienais metais.

1997 m. IMCF (International Mountaineering and Climbing Federation) viduje buvo įkurta ICC (International Council for Competition Climbing), norint suteikti sporto šakai reikiamą savarankiškumą ir aprūpinti plėtros priemonėmis.

1998 m. buvo įvesta nauja rungtis – Boulderingas. Organizuojamos bandomosios varžybos „Top Rock Challenge“, kurios 1999 m. pavirto į Pasaulio Taurės varžybas.

90-ųjų pabaigoje buvo įkurta organizacija IMCF viduje, užsiimanti teisėjavimo rengimu ir varžybų taisyklių kūrimu.

2005 m. Pasaulio Žaidynėse, kurios vyko Duisburge, ir Azijos uždarų patalpų čempionate buvo sėkmingai surengtos laipiojimo rungtys.

2006 m. IMCF nusprendė nutraukti varžybų vadovavimą ir remti nepriklausomos Tarptautinės Federacijos įkūrimą, kuri vadovautų šiam sportui.

2007 m. įkurta IFSC (International Federation of Sport Climbing). 2010 m. IOC (International Olympic Committee) suteikė pripažinimą IFSC, kuri dabar yra Olimpinės Šeimos dalis.

Laipiojimas uolomis toliau vystosi bei populiarėja, todėl varžybų kalendoriai paskutiniais metais buvo labai pilni. Daugiau kaip 40 pasaulio šalių reguliariai rengia varžybas, oficialiai įtrauktas į ICC kalendorių, kuris apima ne tik Pasaulio čempionatą, Jaunimo čempionatą, Kontinentinius čempionatus, Pasaulio taurę, bet ir daugybę kitų aukšto lygio tarptautinių varžybų, tame tarpe skirtų ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir patiems mažiausiems (spider kids) dalyviams bei mėgėjams.

Lietuvoje. Lietuvoje laipiojimo uolomis varžybos rengiamos nuo 1958. Beveik visos laipiojimo uolomis pirmenybės vyko Latvijoje (Pliavinios, Bauskė) ir Estijoje (Kochtla Jarvė, Saremos sala); 1966 m. vyko ant Nemunėlio dolomitinių skardžių (prie Nemunėlio Radviliškio), 1977 – ant iš akmenų sumūrytų Panevėžio malūnų. Lietuvos sportininkai dalyvauja (nuo 1959 m.) ir Baltijos šalių uolų laipiojimo čempionatuose.